Mokytojai yra profesionalai, kuriais pasitikima. Taip apie sudėtingas pedagogikos studijas ir kelių etapų atrankos procesus praėjusius būsimus suomių mokytojus pasakoja Jyvaskylos universiteto (Suomija) švietimo politikos profesorius Jouni Välijärvi.

90–95 proc. visų Suomijos mokyklose dirbančių mokytojų turi pakankamą kvalifikaciją nuolatos dirbti mokykloje. Pasak profesoriaus, švietimo sistemos kokybės pagrindas yra investicijos į mokytojus ir jų nuolatinį tobulėjimą. Prof. Jouni Välijärvi įžvalgomis dalinsis vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančiame Lietuvos mokytojų forume, įkvėptame #Switch!, kurį inicijuoja ELP narys Europos Parlamente Antanas Guoga.

Kaip Suomija užtikrina, kad mokytojais taptų kompetetingi žmonės?

Visos mokytojų ugdymo programos yra universitetinės programos, o magistro laipsnis (pagrindinė mokymo programa arba mokomasis dalykas) yra privalomas, siekiant gauti nuolatinę darbo sutartį mokykloje. Darželio auklėtojų mokymo programos taip pat yra universitetinės, tačiau bakalauro laipsnis yra pakankamas. Tiesa, dauguma ir darželio auklėtojų turi magistro laipsnį. 90–95 proc. visų mokyklose dirbančių mokytojų turi pakankamą kvalifikaciją nuolat dirbti mokykloje.

Visi kandidatai į mokytojus turi išlaikyti egzaminą. Didžiausia konkurencija Suomijoje yra tarp pradinukų mokytojų. Tik 10-15% kandidatų atrenkami po egzaminų. Egzaminai vyksta dviem etapais. Pirma, prieš nacionalinį egzaminą būsimi mokytojai turi iš anksto perskaityti prieš du mėnesius pateiktus mokslinius tekstus. Egzamino metu testuojamas būsimų pedagogų gebėjimas analizuoti ir suprasti pateiktą medžiagą. Apie trečdalis kandidatų atrenkami antrajam etapui, kurio metu daugiausiai dėmesio skiriama kandidato pedagoginių savybių aptarimui. Kiekvienas universitetas turi savo egzaminavimo tvarką: testus, interviu, prezentacijų rengimą ir pan.

Gerokai mažesnė konkurencija yra tarp vidurinio ugdymo programų mokytojų. Kai kuriems dalykams kandidatų netgi pritrūkstame. Bet kuriuo atveju, visi norintys tapti pedagogais yra egzaminuojami. Mes norime, kad būtų pasirinkti studentai, tinkami mokytojo darbui. Žinoma, kaip ir visur, visko pasitaiko. Pedagogų ugdymo profesoriai turi galimybę stebėti studentus ir vėliau, praktikos metu, ir, jei reikia, pabandyti patarti studentui pasirinkti kitą karjerą. Studentų, būsimų pedagogų, atranka yra esminė Suomijos švietimo sistemoje. Universiteto programos pabaigimas ir egzaminų išlaikymas Suomijoje garantuoja nuolatinę mokytojo darbo licenciją.

Todėl mokytojai yra pakankamai nepriklausomi organizuoti savo darbą savo klasėse. Suomijoje nėra nacionalinės mokytojų testavimo sistemos ar inspekcijos. Už mokyklų vertinimą atsakingos savivaldos institucijos. Tačiau tik gavus rimtus perspėjimus dėl problemiškų ar nerimą keliančių situacijų yra lankomos klasės. Tiek direktoriai, tiek mokytojai, retai lankosi kitose klasėse patikrinimo tikslais. Mokytojai Suomijoje yra profesionalai, kuriais pasitikima.

Ar mokytojo atlyginimas pakankamai motyvuoja pasirinkti pedagogo kelią?

Suomijos mokytojų, turinčių 10-15 m. darbo stažą, atlyginimai atitinka EBPO vidurkį. Taigi nėra labai dideli. Ypač maži yra jaunų mokytojų, dirbančių pradinėse mokyklose, atlyginimai. Tačiau jau po pirmųjų darbo metų atlyginimas gali augti greitai ir nuolatos. O lyginant su kitomis akademinėmis profesijomis, pradinių klasių mokytojų atlyginimai yra tikrai nedideli. Tačiau šioks toks pradinių klasių mokytojų trūkumas jaučiamas tik didmiesčiuose, kur pragyvenimo lygis yra aukštas. Matote, Suomijoje, kaip ir daugelyje šalių, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis derinamas nacionaliniu lygiu. Savivalda ar mokykla turi gana mažai papildomų finansinių svertų.

Kaip Suomija motyvuoja jaunus žmones rinktis mokytojo kelią?

Mano nuomone, iki šiol mokytojo darbas jaunus žmones motyvuodavo pakankamai. Ypač norinčius dirbti su pradinukais. Štai vidurinio ugdymo mokytojų motyvacija – iššūkius keliantis klausimas. Nemaža dalis jų tampa mokytojais padirbėję kitose srityse. Savivaldybės reklamuoja mokytojo darbą kaip daug kūrybinės laisvės ir patikimas, patogias darbo sąlygas turinčią profesiją, nors atlyginimas ir nėra didelis. Pastaruoju metu atlyginimų situacija sudėtingėja dėl ekonominio šalies augimo lėtėjimo. Būsimų pedagogų motyvavimo kampanijas inicijuoja Suomijos mokytojų profesinė organizacija.

Ar patartumėte Lietuvai adaptuoti Suomijos švietimo sistemos patirtį?

Man sudėtinga teikti kategoriškus apibendrinimus. Galiu pasakyti tik kelias užuominas. Pirma, investuoti į mokytojus ir jų nenutrūkstantį augimą – tai yra visos švietimo sistemos kokybės pagrindas. Žinoma, tai laikui imlus procesas ir visiems reikia truputį kantrybės, kol pasimatys rezultatai. Tačiau tai yra neišvengiama siekiant pažangos.

Antra, užtikrinti, kad visa švietimo sistema pasirūpintų VISAIS vaikais ir jaunais žmonėmis. Mokymosi motyvaciją praradęs vaikas nepasieks minimalaus skaitymo ir matematinių žinių lygio. Tokiam vaikui gresia socialinė atskirtis. Tai valstybei atsilieps ateityje, labiausiai dėl prarastos kvalifikuotos darbo jėgos ir didėjančių socialinių problemų, kurių sprendimai kainuoja nepaprastai daug. „Nė vieno pamiršto vaiko“ – tokia valstybės politika turi būti labai atsakingai įgyvendinama kiekviename žingsnyje. Tai reiškia, kad būtina investuoti į pagalbą moksleiviams labai ankstyvame amžiuje, jeigu pastebimos net ir mažiausios mokymosi sunkumų ar kitos problemos.

Trečia, besimokančiųjų gerovė ir pagrindiniai mokymosi įgūdžiai – dažniausiai susiję. Todėl norėdami pagerinti mokymosi galimybes turime, pvz., užtikrinti labai kokybišką emocinės ir fizinės moksleivių sveikatos priežiūrą, užtikrinti saugią ir labai draugišką aplinką mokykloje bei palaikyti ypatingai glaudžius ryšius su tėvais.

Kaip Suomijoje vertinama mokytojo profesija?

Tradiciškai, o ir iki šiol, mokytojo profesija yra vertinama gerokai aukščiau nei kitose šalyse. Tai užkoduota Suomijos istorijoje. Mokytojo vaidmuo buvo nepaprastai svarbi apibrėžiant suomių nacionalinį identitetą. Viena iš aukšto vertinimo pasekmių buvo pedagogikos studijų perkėlimas į universitetus ir magistro laipsnio reikalavimas.

Daugiau apie Suomijos švietimo patirtis bei inovacijas bus pristatoma Vilniaus universitete vasario 28 d. A.Guogos paramos fondo ir Vilniaus universiteto organizuojame Lietuvos Mokytojų Forume, įkvėptame #Switch! Renginyje įžvalgomis ir patirtimis dalinsis Lietuvos ir tarptautiniai švietimo ekspertai iš Suomijos, Singapūro, Danijos, Belgijos, Olandijos. Vyks dvi programos mokytojams ir mokyklų vadovams.

Tiesioginė renginio transliacija vyks LRT.LT portale vasario 28 d. nuo 10.30 val.

Apie renginį:

Lietuvos Mokytojų Forumas – tai iniciatyva, įkvėpta kasmetinio didžiausio modernių technologijų ir verslumo renginio Baltijos šalyse #SWITCH!, į Lietuvą atvežančio pažangias idėjas ir skaitmenines technologijas bei iniciatyvą „Idėja Lietuvai“, kurios metu idėja „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ buvo išrinkta tarp trijų svarbiausių. Pasak organizatorių, Forumas skirtas tiems mokytojams, kurie tiki savo profesija ir nori nuolat semtis žinių; o ypač tiems, kurie nori koja kojon žengti su inovatyviomis technologijomis.